Juvelyrikos mokykla „Vilnensis“: vilnietiškosios juvelyrikos tradicijos tąsa

Juvelyrikos mokykla „Vilnensis“, įsikūrusi pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, pozicionuoja save kaip vilnietiškosios juvelyrikos mokyklos tradicijų tęsėja. Viena vertus, toks prisistatymas pagrįstas palankiai susiklosčiusiomis istorinėmis ir geografinėmis aplinkybėmis: būsimieji „Vilnensis“ juvelyrai dirba tame pačiame name, kuriame XVII a. buvo vieno žymiausių XVII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės amatininko, laikrodininko Jokūbo Gierkės dirbtuvė. Vilniuje dirbęs vokiečių kilmės laikrodininkas garsėjo savo kruopštumu ir kūrybiškumu; šios savybės – neišvengiamai būtinos kiekvienam juvelyrui. Taigi mokyklos auklėtiniai, pritrūkę įkvėpimo, gali jo semtis tiesiog iš pačios vietos, kurioje yra. Tačiau vilnietišką juvelyriką mokykla puoselėja ir koncepcijos prasme: mokykla išaugo iš galerijos, kurią 2004 m. įkūrė juvelyras Darijus Gerlikas. „Darijaus galerija“ buvo vieta, kurioje Italijoje mokęsis menininkas pradėjo rengti juvelyrikos kursus. Daugiau nei po dešimties metų atkaklaus ir nuoseklaus darbo susiformavęs mokinių, dėstytojų bei alumnų ratas, gera reputacija leido galeriją ir kursus paversti mokykla. Per beveik du savo egzistavimo dešimtmečius kursus ir juvelyrikos mokyklą baigė daugiau nei šešiasdešimt kūrėjų, surengta daugybė asmeninių ir grupinių parodų, mokyklos auklėtiniai ir dėstytojai sėkmingai dalyvauja tarptautiniuose konkursuose.

Juvelyrikos mokykloje „Vilnensis“ vykstantys kursai skirti tiek jau turintiems kitos srities meninį išsilavinimą kūrėjams, tiek ir tiems, kurie anksčiau niekuomet neturėjo jokio sąlyčio su menu ir tik svajojo tapti juvelyrais. Tiek vieniems, tiek kitiems reikalingi juvelyrikos amato pagrindai. Darijus Gerlikas nuosekliai ir kantriai supažindina būsimuosius kūrėjus su pačiais juelyrikos pradmenimis, vesdamas juos nuo pažinties su brangiaisiais metalais ir jų lydiniais, brangiųjų ir pusiaubrangių akmenų įstatymo, emalio technikos, papuošalo modeliavimo ir konstravimo iki asmeninės parodos surengimo ir pristatymo. Mokyklos įkūrėjo ir dėstytojų tikslas – paruošti profesionalius juvelyrikos kūrėjus, galinčius generuoti idėjas ir jas praktiškai įgyvendinti.

Vienas svarbiausių juvelyrikos mokyklos „Vilnensis“ bruožų – nuolatinis stengimasis išlaikyti tradicijos ir modernumo dermę, išlikti atviriems naujų medijų ir kitų dailės sričių įjungimui, drauge neatsisakant ir tradicinių klasikinių juvelyrikos technikų. Italijoje, Florencijoje studijavęs Darijus Gerlikas suteikia brangakmenių įstatymo žinių, supažindina su tradicinėmis juvelyrikos technikomis; vienas geriausių lietuvių emalio kūrėjų Tadas Deksnys dalinasi su mokiniais įnoringos ir sudėtingos emalio technikos paslaptimis. Svarbus mokyklos aspektas yra ir atvirumas kitoms dailės sritims; dėstymas Vilniaus dailės akademijoje Darijui Gerlikui teikia galimybę natūraliai integruoti kitų sričių menininkus į juvelyriką. Tekstilės ar dizaino srityse dirbantys menininkai, turėdami meninį išsilavinimą, suformavę savo meninį braižą, įgyja galimybę savo žinias bei įgūdžius papildyti juvelyrikos pagrindais ir sukurti tarpdisciplininius kūrinius.

Tradicinių, klasikinių juvelyrikos tradicijų tąsą iliustruoja Darijaus Gerliko žiedai – atkurtos originalių XVI a. Lietuvos valdovų žiedų replikos, išlaikant originalias medžiagas ir renesansinę juvelyrikos techniką. Tadas Deksnys – juvelyrikos profesionalas, įnoringos emalio technikos virtuozas, nuosekliai ir rimtai emaliu domisi jau daugelį metų; jis – prestižinių tarptautinių emalio parodų dalyvis, daugelio konkursų laureatas, sugebantis emalį paversti tiek erdviniu objektu, tiek ir plokštuma, kurioje galima demonstruoti virtuoziškiausius šios sudėtingos technikos įvaldymo būdus. Racionali Tado Deksnio prigimtis leidžia nuosekliai paskirstyti dekoro detales ant plokščio segės ar plaketės paviršiaus, smulkūs dekoratyviniai elementai susitelkia ir išsisklaido, sukurdami apgalvotos, harmoningos visumos įspūdį. Jo emalio objektai – tiek erdviniai, tiek plokštuminiai, žavi spalviniais deriniais ir technikos preciziškumu. Ar tai būtų tinklas, nuo kurio laša emalio lašai, ar indai, į kuriuos galima žiūrėti kaip į meditacijos objetus – kaskart emalis sužiba vis naujomis spalvomis.

Mokykla atvira autoriams, baigusiems kitų krypčių meno studijas. Štai tekstilę VDA baigusi Eglė Vengalytė de Meulenaer sėkmingai sulieja grafiką, spausdama ant audinio atvaizdus ir juos įkomponuodama į metalą, tekstilę – „išpūsdama“ perregimą šilką ir žaisdama su jo lengvumu ir skaidrumu kaip antiteze metalo tvirtumui. Laura Motiejūnaitė, taip pat VDA testilės katedros absolventė, derina tekstilinę patirtį su naujai įgytais juvelyrios įgūdžiais, kurdama konceptualius papuošalus, kuriuose tekstilė ir juvelyrika dalyvauja kaip lygiateisės partnerės. Ernestos Statkutės, Vilniaus dizaino kolegijoje baigusios interjero dizainą, po to studijavusios Florencijos dizaino akademijoje,  juvelyrikos darbai – biomorfinių ir antropomorfinių formų. Jie pasižymi švelnia, tačiau išraiškinga plastika, lenktomis formomis, keliančiomis asociacijas su augalijos ar jūros dugno pasauliu. Tačiau šiame pakankamai rafinuotame autorės pasaulyje atsiranda vietos ir žmogui; miniatiūrinės žmonių figūrėlės apgyvena papuošalus, pakeisdamos jų mastelį ir paversdamos juos mažomis skulptūromis. Žmonės ir augalai, jūržolės ir perlai gyvena savo slaptą gyvenimą, skirtą pasiimti su savimi ir nešioti ant kūno. Karolina Šiburkytė, studijavusi skulptūrą VDA, po to – trijų dimensijų dizainą Mančesteryje, kalba formomis ir faktūromis; tiek formos, tiek ir kūrinių faktūros – masyvesnės , grubesnės, išduodančios skulptorišką menininkės praeitį. Emaliu žaidė ir mados dizaino studijas baigusi Rūta Jurkūnaitė-Bruožienė (1973– 2017), ploną skardą lankstydama tarsi popierių, formuodama iš jo laužytas cilindrines bei apskritas talpas, kuriose vidus taip pat pranoksta išorę. Puošnus ir efektingas dekoras drauge ir labai spontaniškas – praktiškai tapyba ant metalinio indo. Dizainerio išsilavinimą turintis Dalius Razauskas apie savo kūrybą sako – “aš kuriu juvelyriką dizaino teikiamomis priemonėmis”. Jo objektai – lakoniška ir drauge erotiška mažoji plastika, sunku kitaip pavadinti. Minimalistiniai objektai asocijuojasi su torsu ir kojomis, juose galima pajusti ir slaptą dinamiškumą.

Konceptualūs ir ironiški Rasos Jundulaitės darbai, puošnūs, efektingi Andrėjos Chursiakaitės auksu ir brangiaisiais akmenimis žvilgantys papuošalai, minimalistiniai ir griežti Krinos Lazauskaitės ir kitų autorių kūriniai demonstruoja geriausias juvelyrikos mokyklos „Vilnensis“ savybes: gebėjimą įžvelgti kiekvieno mokinio unikalumą, atskleisti jo gerąsias puses, suteikti jam galimybę techniškai įgyvendinti savo idėjas, duoti žinių ir įgūdžių, padedančių toliau tęsti savo, kaip juvelyro, karjerą. Mokyklos įkūrėjas Darijus Gerlikas teigia: mano misija – ugdyti naują Vilniaus juvelyrikos mokyklą, skatinti kūrybingumą ir per tai keisti visuomenę, jos požiūrį į menininką, kūrybą. Ši mokykla palaipsniui formuoja savo stilistiką, meninį braižą ir ugdo naujus autorius, sėkmingai įveikiančius vis naujus juvelyrinius horizontus.

Dr. Jurgita Ludavičienė